Ankstų sekmadienio rytą ryžtingai nusiteikusių bėgikų ekipažas išsiruošė į
Panevėžyje vykstantį Eurovaistinės bėgimo taurės etapą. Šįkart buvome pasiruošę
varžytis 5 km distancijoje. Taigi vykau aš, silpnų kojų, bet didelės ir geros
širdies bėgikas (kaip smagu save pagirti...); greitoji bendraklubietė, bėganti
viską, kas juda ir turinti gebėjimą „atsistatyti“ po
varžybų per 3 valandas (sklando tokios legendos); taip pat greitasis ekipažo
narys - 100 m distancijos profesionalus sprinteris; ir bėgimą oficialiai metęs,
bet nuo jo nepabėgęs buvęs bėgikas (autoriui ekipažo narių vardai žinomi). Kelionė neprailgo, nes pasišnekučiuodami
sparčiai magistrale skriejome į Panevėžį.
Prisipažinsiu, kad prieš kiekvienas varžybas susirandu sau „motivational
song“, kurią sunkiu varžybų momentu prisimenu taip nukreipdamas mane
blaškančias mintis ir trukdančias bėgti, pvz.: „ką aš čia veikiu“ ir pan. Bet
daugkartinė įvairių varžybų nugalėtoja pasiūlė savo alternatyvą, kuri man labai
patiko ir vėliau nuo trečio kilometro man labai padėjo. Vėliau įdėsiu nuorodą.
Taigi, taip nuotaikingai klausydami įkvepiančių dainų atvykome į Panevėžį,
sutikusį mus labai svetingai. Kadangi čia lankiausi pirmą kartą užfiksavau
keletą akimirkų atminčiai...
Apšilus atėjo laikas stoti į startą. Pirmą kartą atsistojau pačiame
priekyje. Neslėpsiu buvau labai laimingas, nes nuaidėjus starto šūviui
nereikėjo lenkti lėtesnių bėgikų ir iš karto galėjau bėgti savo tempu. Nors ir
turėjau laikrodį nebuvo kada į jį žiūrėti - tiesiog bėgau kaip bėgosi, bet vis
galvoje sukosi įkyri mintis „priekyje įtartinai mažoka varžovų – greit lūši“.
Mintyse atsakiau „cha, you made my day“, sunkumai mane visada skatina lėtai
irtis pirmyn. Kadangi jaučiau, kad
lėtėju, o vidinių rezervų palaikyti tempą nebebuvo, pradėjau mąstatyti, kokios
viso to priežastys. Štai mano lėtą bėgimą pateisinančios alinkybės:
1. Praeitą sekmadienį
Kaune atiduotos visos jėgos išbandant save pusmaratonyje ir gerinant šios
distancijos PB.
2. Ketvirtadienį
sudalyvauta Miško trasos 20 km rungtyje, kur tik sekundės dalimis atsilikau nuo žaviosios bėgimo profesionalės Crazy Daisy, „nušluoščiusios man nosį“ ne
vienose bėgimo varžybose. Net neįtariate, kiek jėgų atidaviau šiame bėgime.
Vienintelė mintis, kuri neleido sulėtėti buvo ši: “Jei
taip bėgti gali JI, tai tikrai galiu ir aš”. (Crazy Daisy).
3. Vakar šeštadienį
sudalyvau LTU Trail Running People rengiamose treniruotėse Sapieginės kalniukuose, kur su
nekantrumu tikėjausi ir laukiau kalniukų dar treniruotei neprasidėjus. Bet
išbėgus į mišką entuziazmas pradėjo blėsti, nes silpnos kojos ne taip jau lengvai nešė šeimininką į kalniukus. Viename šlaite
pagalvojau "Velnias, aš ne kalėjime ir sunkiųjų darbų man neskirta",
bet ši ir kitos panašios mintys išgaruodavo pasiekus viršūnę ir išdidžiai sau
pasakydavau "Taip, aš tai padariau". Dar šiandien jaučiau raumenų
maudimą.
4. Iš
viso per paskutines septynias dienas prieš šiandienos startą nubėgau apie 115
km, o ilsėjausi priverstinai vienintelę dieną penktadienį dėl
atsinaujinusio antakaulių skausmo.
Taip ramiai panirus į apmąstymus ir pasiekus 3 km žymą, atsirado noras stoti. Pulsometras rodė 196 dūžius/min. Čia pagalvojau
sustosiu, paeisu ir nukritus pulsui vėl bėgsiu, bet orumas to neleido daryti,
be to, prisiminiau bendraklubietės rekomenduotą dainą.
Suveikė. Pramušiau "sieną" ir ne tik sugebėjau daugiau nebelėtėti, bet net ir
nežymiai pagreitėti paskutinius du kliometrus lyginant su trečiu. Štai statistika:
Džiaugiausi sėkmingai pasiekęs finišą ir pagerinęs 5 km asmeninį rekordą,
kuris nuo šiol 18:23:30. Yeah! Maža pergalė prieš save patį...
Atsigavęs jau po keletos minučių šūkavau 5 km moterų apdovanojimų ceremonijoje. Kaip ir tikėtasi, dailioji ekipažo narė
lipo ant aukščiausio pakylos laiptelio, o laipteliu žemiau jai kompanija
palaikė kita mūsų klubo narė.
Vėliau buvo smagu stebėti azartišką profesionalių bėgikių merginų kovą dėl 10 km distancijos
nugaletojos vardo.
Pasimėgavę vaišinama kava patraukėme link namų. Pakeliui užklupęs lietus,
tarsi, nuplovė visą varžybinį nuovargį, todėl geros nuotaikos artėdami link namų
planavome kitus artėjančius startus.
Šiandien viskas. Dar viena "diena išbraukta iš gyvenimo“, bet to
nesigailiu. Jaučiuosi kaip nuvarytas
arklys... laikas pailsėti. Pažadu, kad kitas įrašas dienoraštyje bus ne apie
bėgimą, bet nepažadu, kad jis bus ne iš bėgimo renginio.
Iki susitikimo Trakuose...
4ta nuotrauka nuo viršaus skaičiuojant tikrai įsimintina ir turbūt apibūdinanti Panevėžį bent iš dalies :D
AtsakytiPanaikintiLabai dera su trečia nuotrauka... šiaip manau šiame mieste būtų įdomiau apsilankyti vėlyvą savaitgalio vakarą.
AtsakytiPanaikinti