2014 m. liepos 15 d., antradienis

Vis dar bėgu... Įspūdžiai iš Zugspitze Base Trail


40 dienų. Tiek tylos buvo mano dienoraštyje. Taigi, kas nutiko - nustojau bėgioti, treniruotis ir dalyvauti varžybose, kad nutilo eilės mano dienoraštyje??? Nea, tiesiog lyg gaivi jūros banga užgriuvo vasara su visais teikiamais jos malonumais, tad laiko bėgimui ir rašymui liko mažiau. Juk norisi šiek tiek pailsėti, įmerkti pavargusius antkaulius į šaltą ežerą, pamaloninti save gardžiu kepsniu ar šalto alaus bokalu. Nors birželį nubėgau rekordiškai mažai (tik 264 km), tai pasirodo neturėjo didelės įtakos mano fizinei formai, nes liepos 12 d. vykusiame Eurovaistinės bėgimo taurės 5 km bėgime nieko ypatingo nesitikint pavyko pagerinti 5 km geriausią asmeninį laiką ir pagaliau "išlipti" iš 18 min. (17:53). Prisipažinsiu, pamatęs savo nuotrauką finišo tiesiojoje išsigandau, nes atrodžiau "išskridęs" ir jau pakylėjęs aukščiau savęs. Dar šiek tiek ir tikriausiai būčiau atsijungęs. Išvada, per daug poilsiavau... nuo šiol grįžtu į treniruočių režimą.
Na, o dabar trumpai apie įsimintiniausias birželio mėnesio varžybas - Zugspitze Basetrail bėgimą, kurio metu įveikiau beveik 36 km kalnų takeliais ir sėkmingai per 5:37:37 pasiekiau finišo tiesiąją. Jei kas nors man prieš šį bėgimą būtų pasakęs, kad tiek laiko praleisiu trasoje, būčiau suabejojęs savo fizinėmis galimybėmis apskritai tiek laiko atlaikyti fizinį krūvį. Tačiau, kaip parodė praktika, tai yra įmanoma, o trasoje praleistas laikas neprailgo, nes bėgau nuostabaus grožio apylinkėse. Aprašyti patį bėgimą ir tai ką patyriau/ pamačiau yra labai sunku, nes norisi paminėti daug dalykų, kuriems perteikti nerandu tinkamų žodžių – šiame bėgime reikia sudalyvauti ir patirti pačiam tą ypatingą kalnų atmosferą, kuri ir suteikia žavesį trail bėgimui. Ne vienas bloggeris dalyvavo šiose varžybose, todėl galbūt jų atsiliepimai padės susidaryti įspūdį, o mano patarimas būtų vadovautis šia patarle „Geriau vieną kartą pabandyti, nei dešimt kartų išgirsti...“
Kuo dar ypatingas būtent šis bėgimas – jo metu supratau, kad man didžiausią malonumą vis dėlto teikia ne varžymasis, užimta vieta ar trasos įveikimo laikas. Man, kaip bėgikui ir ne tik, svarbiausias dalykas yra judėjimas. Judėjimas pirmyn yra visa ko pažanga ir tai galima išnaudoti tiek sportiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Dar supratau, kad man labiausiai patinka ruoštis varžyboms, kai treniruotėse lieju devintą prakaitą, tam aukoju visą savo laisvalaikį, laikausi režimo ir t.t. Varžybos man tėra formalumas, kai išbėgęs į trasą jaučiuosi stiprus ir pasitikintis savimi, nes žinau, kad varžybas įveiksiu oriai, nes tam esu tinkamai pasiruošęs ir jokie iššūkiai man nėra baisūs. Kadangi dalyvavau Basetrail bėgime, jau pats pavadinimas nusako, kad tai bėgimas skirtas pradinukams. Turiu pripažinti, kad taip ir buvo. Surinkti 1800 m sukilimo per 36 km buvo vieni niekai... Tad džiaugiausi pasirinkęs šią rungtį, nes ramiai bėgdamas alpių slėniais, kildamas serpantinais ar ristele puškuodamas į ilgas įkalnes, dažnai sau padėdamas lazdomis (pravertė nordic walking patirtis) su šypsena judėjau finišo link. Savo šlovės spindulius susirinkdavau, kai priartėdavęs prie sirgalių grupelių pradėdavau tiesiog skrieti į kalną, pašokdavau į viršų ir ore sumušdavau pėdomis :) gavęs nemenką dozę ovacijų skriedavau toliau, kol pamatęs tapybišką kalnų vaizdą sustodavau pasidaryti "selfie". Dar supratau, kad niekada negalima sustoti judėti pirmyn, bet kartais reikia stabtelėti ir pasigrožėti - kiek daug nuostabių dalykų mes nematome skubėdami, pvz.: šių varžybų metu grožėjausi tolimais horizontais, kalnų viršukalnėmis, stebino kitų varžybų dalyvių nuožmus užsidegimas įveikti trasą kuo greičiau nebijant traumų ar išsekimo, ir priešingai, kitų dalyvių mėgavimasis trasa, kai visi linksmai sustodavo pasidaryti asmenukės atminčiai ar bendros fotografijos, draugiškai pasišnekučiuodavo ir pan.
Likus paskutiniams kilometrams iki finišo, ant bėgimo lazdos pritvirtinau Lietuvos trispalvę. Nors ir nesu profesionalus sportininkas, bet man buvo garbė finišuoti su savo šalies vėliava renginio vedėjui tariant "Litauen".
Džiaugiuosi atradęs trail bėgimą... Manau tai buvo tikrai nepaskutinis mano startas tokio tipo varžybose. Dar supratau, ką turėjo omeny Lietuvos trail bėgimo korifėjus G. Grinius sakydamas "Alpės gražios kaip moterys, atrodo, užliptum ir nenuliptum". 
Ir dar daug daug dalykų pamačiau kitomis akimis...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą