V. Laurinavičiaus nuotr.
Savaitgalį
Suginčiuose dalyvavau varžybose „XXV tradicinis bėgimas „Aplink Želvos ežerą“. Tai buvo jau
trečiasis startas iš eilės šiose varžybose ir pirmasis startas varžybose 2015
m. sezone. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad šioms varžyboms ruoštis pradėjau
likus 6 dienoms iki starto. Per tas 6 dienas, o kartu ir šiais metais, pavyko
nubėgti 40 km plentu ir 12 km trail‘o trasoje. Vieną dieną ilsėjausi dėl
antkaulių skausmų.
Taigi, šeštadienį
atvykau į Suginčius, kurie jau tapo savotiškai artimi ir pažįstami, kadangi
nebėra to bėgikiško startinio jaudulio – kas, kur, kaip. Tiesiog nužingsniavau
atsiimti numerio, pasisveikinau su pažįstamais bėgikais, savo sirgaliais ir
nusimetęs šiltus rūbus pradėjau daryti apšilimą. Apšilimo metu pažiūrėjęs į
pulsometro rodmenis, supratau, kad pernykščio savo rezultato nepagerinsiu. Nors
jei atvirai, tai žinojau dar ir pradėdamas pasiruošimą šioms varžyboms.
V. Laurinavičiaus nuotr.
Startas. Pasileidau
bėgti paskui kitus bėgikus. Laikrodis rodė, kad bėgimo tempas 3:50 km/min.
Supratau, kad bėgu per greitai, bet kadangi savijauta buvo gera stengiausi
neatsilikti nuo kitų. Antrame kilometre pradėjau lėtėti, o trečiame į įkalnes
eidavau pėstute. Pagalvojau: „Štai prie
ko privedė nepamatuotas optimizmas“ Supratau, kad neverta kankinti savęs.
Guodžiau save, kad tai tik sezono pradžia. Nebekreipiau dėmesio į vidinį monologą
ir pradėjau grožėtis tuo, dėl ko čia kasmet atvažiuoju. Puiki trasa padengta
ledu, vietomis nelygi ir klastinga, esi visuomet arti to, kad varžybose prisėsi
ant ledo, ar kryptelėjęs koją įbėgsi tiesiai į mišką, nes nuo kalniuko skrieji
didžiuliu greičiu. Beje, o kur tie nemenko sukilimo, o kartu nemažų jėgų
reikalaujantys kalniukai, ypač tas, ant kurio stovi observatorija. Taigi,
bėgau, grožėjausi apylinkėmis, galynėjausi su kalniukais, vienus įveikiau
bėgte, kitus pėstute ir džiaugiausi gavęs galimybę su jais pasivaržyti. Išvydęs
Suginčių bažnyčią pagreitėjau ir finišavau. Žinojau, kad šįkart Suginčiuose
neatidaviau visų jėgų. Taip, neužteko kovinio ryžto, pritrūko pasirengimo, tačiau
rezultatu esu patenkintas. 13 km trasą įveikiau per 56:40, vidutinis kiekvieno
kilometro tempas 4:20 min/km.
Trumpa mano trejų
metų varžybų statistika:
2013 m.
|
2014 m.
|
2015 m.
|
|
Laikas
|
01:00:28
|
54:20:00
|
56:40:00
|
Tempas min/km
|
04:37
|
04:10
|
04:20
|
Vieta bendroje
įskaitoje
|
33
|
27
|
55
|
Savo
archyve radau pernykščius įspūdžius iš šių varžybų:
"Tai buvo kova su savimi, pernai bėgau 4:40
min/km tempu. Buvo visko į kalniukus ėjau, nuo kalniukų ridenausi kaip sniego
gniūžtė pusnynuose. Kai apėmė noras atsiremti į medį ir viską metus pasitraukti
iš varžybų supratau koks silpnas esu ne tik fiziškai, bet psichologiškai,
nepasirengęs sunkiems išbandymams. Taigi pažadėjau į Suginčius grįžti po metų
ir vėl s...toti
į kovą su savimi. Šiais metais čia atvykau pasiruošęs visapusiškai ir
pasitikintis savo jėgomis. Šiais metais mėgavausi kiekvienu žingsniu ir
nuostabia gamta, kiekvienas posūkis buvo pažįstamas ir savas, jaučiausi
atsidūręs savo stichijoje, nes tai kas pernai atrodė kaip kalnai, šiemet tebuvo
menkos kalvelės, o kilometrai laikrodyje tiesiog sukosi. Taigi finišavęs ir
sustabdęs laikrodį, nustėrau iš nuostabos... Pernykštis laikas pagerintas
daugiau nei 6 min., o kiekvienas km įveiktas vidutiniškai po 4:10 min/km. Į
Suginčius dar sugrįšiu, nes jaučiu, kad dar turiu rezervo. Tai ypatingas
bėgimas, kuris mane motyvuoja bėgti ir treniruotis."
Galiu pasakyti tik vieną ir dar kartą pasikartoti „Į Suginčius dar sugrįšiu, nes jaučiu, kad
dar turiu rezervo.“, o sau belieka pažadėti, kad čia dar subėgsiu greičiau
nei kada nors ankščiau...
P.S. Na, o jeigu dar
atviriau, kiekvienais metais į Suginčius atvykstu paskanauti tos nerealios
grikių košės ir žiauriai saldžios arbatos, kuria vaišinami bėgikai po finišo J
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą