2015 m. sausio 19 d., pirmadienis

Pirmasis 2015 m. startas. Prisvilęs blynas. Kaltųjų paieška.


V. Laurinavičiaus nuotr.
Savaitgalį Suginčiuose dalyvavau varžybose „XXV tradicinis bėgimas „Aplink Želvos ežerą“. Tai buvo jau trečiasis startas iš eilės šiose varžybose ir pirmasis startas varžybose 2015 m. sezone. Taip jau susiklostė aplinkybės, kad šioms varžyboms ruoštis pradėjau likus 6 dienoms iki starto. Per tas 6 dienas, o kartu ir šiais metais, pavyko nubėgti 40 km plentu ir 12 km trail‘o trasoje. Vieną dieną ilsėjausi dėl antkaulių skausmų.
Taigi, šeštadienį atvykau į Suginčius, kurie jau tapo savotiškai artimi ir pažįstami, kadangi nebėra to bėgikiško startinio jaudulio – kas, kur, kaip. Tiesiog nužingsniavau atsiimti numerio, pasisveikinau su pažįstamais bėgikais, savo sirgaliais ir nusimetęs šiltus rūbus pradėjau daryti apšilimą. Apšilimo metu pažiūrėjęs į pulsometro rodmenis, supratau, kad pernykščio savo rezultato nepagerinsiu. Nors jei atvirai, tai žinojau dar ir pradėdamas pasiruošimą šioms varžyboms.

V. Laurinavičiaus nuotr.

Startas. Pasileidau bėgti paskui kitus bėgikus. Laikrodis rodė, kad bėgimo tempas 3:50 km/min. Supratau, kad bėgu per greitai, bet kadangi savijauta buvo gera stengiausi neatsilikti nuo kitų. Antrame kilometre pradėjau lėtėti, o trečiame į įkalnes eidavau pėstute. Pagalvojau: „Štai prie ko privedė nepamatuotas optimizmas“ Supratau, kad neverta kankinti savęs. Guodžiau save, kad tai tik sezono pradžia. Nebekreipiau dėmesio į vidinį monologą ir pradėjau grožėtis tuo, dėl ko čia kasmet atvažiuoju. Puiki trasa padengta ledu, vietomis nelygi ir klastinga, esi visuomet arti to, kad varžybose prisėsi ant ledo, ar kryptelėjęs koją įbėgsi tiesiai į mišką, nes nuo kalniuko skrieji didžiuliu greičiu. Beje, o kur tie nemenko sukilimo, o kartu nemažų jėgų reikalaujantys kalniukai, ypač tas, ant kurio stovi observatorija. Taigi, bėgau, grožėjausi apylinkėmis, galynėjausi su kalniukais, vienus įveikiau bėgte, kitus pėstute ir džiaugiausi gavęs galimybę su jais pasivaržyti. Išvydęs Suginčių bažnyčią pagreitėjau ir finišavau. Žinojau, kad šįkart Suginčiuose neatidaviau visų jėgų. Taip, neužteko kovinio ryžto, pritrūko pasirengimo, tačiau rezultatu esu patenkintas. 13 km trasą įveikiau per 56:40, vidutinis kiekvieno kilometro tempas 4:20 min/km.
Trumpa mano trejų metų varžybų statistika:

2013 m.
2014 m.
2015 m.
Laikas
01:00:28
54:20:00
56:40:00
Tempas min/km
04:37
04:10
04:20
Vieta bendroje įskaitoje
33
27
55

Savo archyve radau pernykščius įspūdžius iš šių varžybų:
"Tai buvo kova su savimi, pernai bėgau 4:40 min/km tempu. Buvo visko į kalniukus ėjau, nuo kalniukų ridenausi kaip sniego gniūžtė pusnynuose. Kai apėmė noras atsiremti į medį ir viską metus pasitraukti iš varžybų supratau koks silpnas esu ne tik fiziškai, bet psichologiškai, nepasirengęs sunkiems išbandymams. Taigi pažadėjau į Suginčius grįžti po metų ir vėl s...toti į kovą su savimi. Šiais metais čia atvykau pasiruošęs visapusiškai ir pasitikintis savo jėgomis. Šiais metais mėgavausi kiekvienu žingsniu ir nuostabia gamta, kiekvienas posūkis buvo pažįstamas ir savas, jaučiausi atsidūręs savo stichijoje, nes tai kas pernai atrodė kaip kalnai, šiemet tebuvo menkos kalvelės, o kilometrai laikrodyje tiesiog sukosi. Taigi finišavęs ir sustabdęs laikrodį, nustėrau iš nuostabos... Pernykštis laikas pagerintas daugiau nei 6 min., o kiekvienas km įveiktas vidutiniškai po 4:10 min/km. Į Suginčius dar sugrįšiu, nes jaučiu, kad dar turiu rezervo. Tai ypatingas bėgimas, kuris mane motyvuoja bėgti ir treniruotis."
  
Galiu pasakyti tik vieną ir dar kartą pasikartoti „Į Suginčius dar sugrįšiu, nes jaučiu, kad dar turiu rezervo.“, o sau belieka pažadėti, kad čia dar subėgsiu greičiau nei kada nors ankščiau...
P.S. Na, o jeigu dar atviriau, kiekvienais metais į Suginčius atvykstu paskanauti tos nerealios grikių košės ir žiauriai saldžios arbatos, kuria vaišinami bėgikai po finišo J

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą