2015 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Sezono startas Nr. 2 (aplink Rėkyvą). Ateities planai


Savaitgalį vietoje ramaus ir nuobodaus ilgo bėgimo pasirinkau nuotykių lenktynes „Aplink Rėkyvos ežerą 2015“. Tiesa pasakius, šiais metais šiose varžybose nesitikėjau nieko gero. Fizinė forma nėra pati geriausia, po žiemos trūksta ištvermės, o kadangi čia bėgau ir pernai, žinojau, kad varžybos bus nelengvos – vėl teks klampoti po pelkes, bristi per upelius, vingiuoti siauriais žvejų takeliais ir kaip įmanoma kruopščiau saugotis traumų. Taigi, šįmet į šį reikalą žiūrėjau labiau kaip į pramogą, o ne varžymąsi su laiku.

Organizatorių nuotr. Čia dar gražus ir švarus (aut. pastaba)
Trumpas apšilimas, startas ir jau stumdausi su dviratininkais trasoje dėl geresnės pozicijos, keliasdešimt metrų ir randu sau erdvės bėgti patogiu tempu. Žinau, kad turiu apie 3 km lygaus asfalto, tad spaudžiu po 4 min/km tempu, kad išsikovočiau kuo geresnę vietą  prieš patenkant į bekelę. Kūnas primena, kad šiais metais tinginiavau  ir 210 dūžių/min pulsas lyg ir siūlo prilėtinti tempą, bet visa tai ignoruoju – varžybos visada sujaukia mano planus. Išsuku iš asfalto. Pribėgu pirmą rimtą kliūtį liūną. Iš tolo matau, kad kiti varžovai jį bando apibėgti, bet pagalvojęs kad neverta gaišti laiko, padidinu greitį ir bandau perbėgti liūną tiesiai, tačiau greitis ne padėjo, o tik pakenkė. Bėgdamas visu greičiu jame įstrigau iki kelių, o kadangi staiga kojos sulindo į purvą iki kelių, dėl greičio viršutinė kūno dalis pasviro į priekį ir nieko kito neliko daryti, kaip kristi veidu į balą. Laimė, kad pavyko ištiesti rankas į priekį, kurios susmigo į liūną iki pat alkūnių. Nėra kuo skųstis. Varžovas, bėgęs paskui mane ir matęs, kad šturmuosiu liūną visu pajėgumu, darė tą patį, bet dėl staigaus mano užstrigimo keturiomis pelkėje bėgdamas pro šalį vos neužmynė man ant veido. Taigi, šiaip ne taip atsikėliau, rankomis išsitraukiau vieną koją po kitos ir jau bėgau atsargiau – prieš kur nors šokdamas ar brisdamas įvertindavau padėtį atidžiau... Taip bebėgdamas iš lėto lenkiau varžovus iki 6 km, kol nepasivijau man patogiu tempu bėgančios grupelės. Laikiausi jos užnugaryje, bet pagalvojau, kad neverta švaistyti laiko, varginti kojų lediniame vandenyje - reikia bėgti greičiau. Kadangi priekyje už kelių šimtų metrų mačiau kitus bėgikus, nusprendžiau juos vytis. Keletas galingų šuolių per akivarus, nuvirtusius medžius, spurtas lygioje vietoje neapibėgant kemsynų, o tiesiog neriant per juos padėjo privyti kitą  varžovą. Šio spurto pasekmė – visiškai ištaškiau savo jėgų rezervą, o nuo medžių šakų sutrenktas kojas ir rankas užgulė skausmas. Supratau, kad neturiu jėgų aplenkti šio varžovo, tiesiog bėgau paskui. Kadangi buvo sunku ir savo kvėpavimą galėjau pavadinti kriokimu, šis bėgikas stengėsi atsiplėšti nuo manęs. Jis vis didino tempą. Žinant tai, kad buvau pavargęs, nusprendžiau, jog  geriau bėgti paskui jį, nei pačiam ieškoti patogesnio ir geresnio kelio. Atsigavęs persimečiau keliais žodžiais su varžovu.  Vieną sunkiausių bėgimo etapų mums pavyko įveikti toliau nuo ežero esančiu pakankamai greitu takeliu ir išvengti klampojimo per pelkynus bei bėgti sąlyginai greitu tempu. Tai mums kainavo šiek tiek laiko, nes iš to greičio nubėgom per toli nuo ežero ir pasiklydome pelkėje. Pasitarus su laikrodžio navigacija ir pasinaudojus pėdsekio įgūdžiais pavyko ištrūkti iš pelkės, prieš tai paskutinį kartą maloniai klimptelėjus į liūną iki juosmens. Tvirtas pagrindas po kojomis suteikė naujų jėgų. Išbėgęs į lygų taką ir pajutęs asfaltą po kojom, paspartinau tempą ir į finišą skriejau panašiu greičiu kaip starte. Dar mačiau vieną varžovą priekyje bėgantį gal 15-20 metrų atstumu, tačiau pritrūkau valios ir pasidaviau dar prieš finišo liniją, nuspręsdamas, kad nėra tikslo bandyti jį lenkti. Taigi finišavau 46 iš visų dalyvių ir 26 savo amžiaus grupėje.

Kuo šios varžybos skyrėsi nuo pernykščių? Pernai buvo viskas nauja ir tie įspūdžiai įstrigo žymiai ryškiau. Šįmet bėgau ramiau, nes žinojau kas laukia, tačiau adrenalino, varžybinės konkurencijos ir nuotykių auros netrūko. Ar grįšiu čia kitąmet? Tikriausiai taip. Čia tas pats, kaip valgyti pelėsinį sūrį – kvepia nekaip, bet taip skanu, kad norisi vėl ir vėl :J

Kadangi esu statistikos mėgėjas pabandysiu palyginti šių ir praėjusių metų varžybas skaičiais

Atstumas, km
Laikas
Tempas, min/km
Vidutinis HR, dūžiai
Rėkyva 2015
14,45
1:14:16
5:08
182
Rėkyva 2014
14,25
1:19:32
5:34
172

Dabar šiek tiek apie ateities planus. Šį pusmetį planuoju dalyvauti šiose varžybose:

Trail bėgimas „Sapieginė 900“ (12 km),
Klaipėdos ekomaratonas“ (42 km 195 m),
Miško trasa“ (20 km),
Choijnik Festiwal“ (44 km kalnų bėgimas),
Kauno maratonas (42 km 195 m),
Trail bėgimas „Kernavė - Vilnius“ (80 km).

Žiūriu į sąrašą ir stebiuosi, kad tik vienas bėgimas iš šio sąrašo yra asfaltinis. Tikriausiai, nuo jų gerokai pavargau pernai. Planai ambicingi, bet tikiuosi, kad rimtas pasiruošimas padės pasiekti iškeltus tikslus.

Viskas. Laikas padėti plunksną į šalį ir bėgti.

Iki susitikimų varžybose :J

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą