2018 m. spalio 4 d., ketvirtadienis

Nidos pusmaratonis 2018. TOP TEN

Baisu. Neturiu laiko prisėsti ir rašyti savo dienoraščio.

Taigi, trumpai apie beprabėgantį dar vieną bėgimo sezoną. 

Deja, Kauno maratone birželio mėnesį nesudalyvau, o  į Cortina Sky Race neišvykau. Vasarą dalyvavau 100 km varžybose, kuriose po 50 km pasitraukiau iš trasos (nebaigiau, nes nebuvau pasiruošęs) ir dar prabėgau Medininkų estafetėje 5 km. Viskas. Daugiau nieko. 

Paskutiniu metu apimtas sąžinės graužaties pradėjau vis dažniau bėgioti. Nors mano bėgimai lėti ir trumpi, pavyksta iš lėto vėl prisijaukinti patį bėgimą. Vėl pradeda patikti, tai norėdamas tai išnaudoti pradėjau dairytis trumpų varžybų - po 5 km.

Vienas tokias radau Nidos pusmaratonyje. Atrodo kvaila trenktis iš Vilniaus į Nidą prabėgti 5 km, bet bėgikai mane supras. Geras oras, vaizdinga trasa, šiltojo sezono uždarymas, gera kompanija pakurstė mane vykti į šias varžybas.


Pasakysiu teisybę, starto linijoje nieko nesitikėjau iš savo pasiruošimo, tad starto koridoriuje atsistojau pačiame gale.

Šūvis. Startavęs pasigailėjau, kad pradėjau varžybas iš pačio galo. Masiškai lenkiau lėtesnius bėgikus ir prieš pasiekdamas pirmą trasos įkalnę bėgau jau gal koks 30. Kildamas į kalną aplenkiau dar kokią 10 bėgikų. Širdis taip greitai dar šį sezoną nėra dirbus -pulsas jau laikėsi apie 190 dūžių/min. Nuo kalno pasileidau kaip kamuolys - pravertė trail bėgimo įgūdžiai - taip aplenkdamas dar apie 10 varžovų. Toliau trasa driekėsi lygia vietove, bet apsukų nemažinau, todėl kirtęs 3 km žymą jau norėjau pristabdyti ir paeiti, bet pagalvojau, kad bus gėda prieš tiek aplenktų bėgikų, tad kantriai puškavau tolyn. Vis dar bandžiau vytis bėgiką esantį priekyje už kokių 40 m, tačiau prie jo neartėjau. Išsukęs paskutinį trasos posūkį ir išvydęs įkalnę už kurios buvo finišas, nebuvau tikras ar užteks jėgų finišuoti. Pulsas užkilo iki 200 dūžių/min, o aš bėgdamas stengiausi žiūrėti tik į kalniuko viršūnę. Guodžiau save, kad užbėgęs - truputį paėjėsiu. Užbėgau. Žvilgtelėjau per petį ir pamačiau man ant kulnų lipantį varžovą. Įjungiau aukštesnę pavarą ir skuodžiau žemyn kiek jėgos leido. Jei varžovas būtų lenkęs, jau būčiau neturėjęs jėgų pasipriešinti. Bet viskas gerai baigės, nes atsiplėšiau ir finišavau 10 vietoje tarp visų 5 km bėgimo dalyvių.


Nustebinau pats save, nes tikėjausi atbėgti per kokias 23 min., tačiau mano rezultatas buvo 20 min. 25 sek. Manau sėkmingo rezultato paslaptis yra tai, kad čia bėgau pirmą kartą, nes jei būčiau žinojęs tuos du kalniukus stūksančius trasoje tikriausiai nebūčiau taip spaudęs, o truputį tausojęs jėgas. 

Dar šiame sezone tikiuosi išlipti iš 20 min. ribos. Tai bandysiu padaryti Kaune vyksiančiame Pink Run bėgime.

Opa. Pabandom.

2018 m. kovo 19 d., pirmadienis

6h Run Jonava

Taigi, savaitgalį sudalyvavau taip ilgai lauktame bėgimo renginyje "6h Run Jonava". 

Varžybos paprastos - stoji prie starto linijos ir bėgi 6 valandas 1,5 km ratuku. 

Šioms varžyboms ruoštis pradėjau nuo pat metų pradžios. Sausį subėgau daugiau nei 300 km. Treniravau greitį ir ištvermę, o forma vis gerėjo. Vasarį nubėgau 5 km. Šis mėnuo buvo labiau skirtas kovai su gripu. Tad drastiškai krito treniruočių kolometražas. Kovą atsigavau ir nusprendžiau jau grįžti į treniruočių režimą, tačiau išbėgau tik 11 km krosą ir vėl teko kovoti su virusais. Likus savaitei iki varžybų ramiai karščiavau. Pasiruošimo laikotarpiu nubėgau 322 km.

Varžybų rytą svarsčiau, ar verta važiuoti į Jonavą, kai tokia fizinė forma. Nusprendžiau, kad prabėgsiu bent valandą laiko, nes labai norėjau sudalyvauti ir palaikyti šią puikią bėgimo organizatorių iniciatyvą "atgaivinti" Lietuvoje 6 valandų bėgimą.

Jonava pasitiko svetingai. Oras neblogas. Nedidelis minusas, švietė saulė. Bet... vėjas buvo žudantis, labai stiprus ir atšiaurus. 

Varžybas pradėjau lėtai, nes visiškai nežinojau, ko galiu tikėtis iš savo organizmo. Sakyčiau 10 km arba apie vieną valandą laikiausi pukiai. Pulsas pakildavo tik bėgant prieš vėją. Po dviejų valandų bėgimo pradėjo jaustis raumenų nuovargis. Kojos nebebuvo tokios eiklios.  Nemažai pastangų reikėjo bėgant prieš vėją, bet nemažai jis pridėdavo greičio, kai pūsdavo į nugarą. Įveikęs 25 km supratau, kad šiandienos mano maksimumas yra 30 km. Paskutinius ratus jau bėgau sunkokai, jaučiau kelių skausmą, o raumenis palengva kaustė mėšlungis. Tad vos tik įveikęs 20 ratą, nusėmiau laiko fiksavimo daviklį ir pasitraukiau iš varžybų. Visas mano pasirodymas užtruko 2 valandas ir 51 min. Kiekvieną kilometrą įveikiau vidutiniu 5:34 min/km tempu. 

Nors ir pasitraukiau iš varžybų, tačiau medalį atminimui gavau. Šiek tiek liūdna, kad nepavyko pasiruošti šioms varžyboms, tačiau pasiektas rezultatas nuteikė optimistiškai. Parako dar netrūksta, teks sąžiningai ruoštis kitiems startams.


P.S.
Varžybos buvo tikrai geros. Kažką "pramušė" emociškai, sakyčiau, sugrąžino pasitikėjimą savimi. Tad, nežinau, ar veikiamas endorfinų, ar geros povaržybinės nuotaikos, tą patį šeštadienio vakarą užsiregistravau į Cortina Sky Race 2018 varžybas, kurios vyks birželio mėnesį. Laukia 20 km su 1000 m pakilimo.