2016 m. liepos 18 d., pirmadienis

Vasaros atostogos baigėsi (back on track)

Ei, bėgike! Kada paskutinį kartą buvau pakėlęs akis į dangų? O kada paskutinį kartą svajojai subėgti tau svarbias varžybas asmeninam geriausiam rezultatui?
 
Vingio parkas iš aukštai...
 
Taip, prisipažinsiu. Aš tokį tokį tikslą, kuris, rodos, buvo ranka pasiekiamas,  turėjau -  bėgimą Kernavė - Vilnius įveikti greičiau nei 2015 m. Tam pradėjau ruoštis dar sausio pabaigoje. Iš pradžių tipenau vėžlio greičiu, o vėliau visai neblogai įsibėgėjau - kilo greitis, didėjo ištvermė, kiekvienos varžybos rodėsi įveikiamos vis lengviau.
 
Tačiau mano sėkmingas pasiruošimas baigėsi  įveikus 947 km arba likus 4 savaitėms iki varžybų Kernavė-Vilnius. Štai kaip atrodė mano treniruotės.
 
Sėdėdamas chirurgo kabinete netikėjau jo žodžiais: "Ilgai, ilgai skaudės... oi ilgai skaudės...". Naiviai tikėjau, kad po geros savaitės jau galėsiu šoliuoti taip pat eikliai kaip ir ankščiau. Savaitės bėgo greičiau nei taisėsi mano sveikata, sėkmingai be mano dalyvavimo praėjo net 2 Lietuvos Trail bėgimo taurės etapai, o aš vis dar kovoju su skausmu. Ką jau kalbėti apie dalyvavimą varžybose, kai net negaliu tinkamai treniruotis...
 
Taigi, jei kam dar įdomu ir kas perskaitė šią rašliavą iki šios vietos, pasakysiu, kas mane "išmetė" iš bėgimo net 2 mėnesiams. Ogi, mažasis kairės kojos pirštukas. Atrodo, jis  toks mažas, mažai ir reikalingas, tačiau vienas nesėkmingas žioplas judesys - didelis "trakšt" ir kojos neprimyniau dvi savaites. Pusė kairės kojos pėdos savaitę spindėjo visa vaivorykštės spalvų palete, o pėda sunkiai tilpo į batus... iki šiol pirštukas primena apie save įkyriu skausmu. Kita vertus, šis poilsis buvo tik į naudą... pailsėjau, atsigavau, suplanavau svarbiausią rudens startą ir planuoju pradėti pasiruošimą. Jau galiu iš lėto bėgti ir įveikti 20 km atstumą lengva ristele.
 
Sakoma, kad svarbius dalykus reikia pradėti pirmadienį. Taigi, pradedu pasiruošimą rudens maratonui. Tirpinsiu sukauptas riebalų atsargas, ryškinsiu sixpack'ą ir t.t.


Treniruočių planą suradau atstiktinai vartydamas Berlyno maratono puslapį ir nuo šiol ketinu artimiausius mėnesius  vadovautis  Berlyno maratono treniruočių planu. Patirtis jau leidžia pačiam pasidėlioti, kas man labiausiai tinka norint didinti greitį ir pan., tačiau treniruočių pagrindą ketinu dėlioti ant šio karkaso. Na, o liemeniui stiprinti planuoju daryti šiuos pratimus. 
 
Bėgimo batelių dar nekabinu ant vinies, priešingai -  planuoju padirbėti ir  susigrąžinti prarastą formą.

2016 m. gegužės 2 d., pirmadienis

Laukinis Trail vs./& Miško trasa

Prieš porą savaičių bėgau III-ajame Trail bėgimo taurės etape "Laukinis trail. Kauno marios". Prisipažinsiu, pirmą kartą dalyvavau "Laukinis trail" komandos organizuojamame bėgime ir reikia sutikti, kad žodis "laukinis" pavadinime vaizdžiai apibūdina varžybų tipą. Išties paliko įspūdį siauri miško takeliai, besidriekiantys marių šlaitais, klampus smėlis pakrantėse, rodos, bandęs atimti paskutines jėgas, o kur dar stačios įkalnės, priverčiančios širdį daužytis lyg išprotėjusią.  Įbėgus į Rumšiškių liaudies buities muziejaus teritoriją lygūs takeliai buvo tikra atgaiva, kur sau leidau mėgautis lengvu ir greitu bėgimu. Labai patiko šis etapas ir pasižadu dalyvauti kitame "Laukinis trail" komandos organizuojamame etape, nes jo komanda žino, ko "trailininkas" tikisi tokio tipo varžybose, o dar svarbiau, kad Viktorija ir Julius randa tokias trasas, kurios gali nustebinti mus, lygumų gyventojus.
 
Prisipažinsiu, kad šioms varžyboms buvau nepasirengęs ir dalyvauti galutinai nusprendžiau varžybų rytą. Tai parodo, tiek mano pasiektas laikas - 23 km trasą įveikia per 2 val. ir 18 min., tiek užimta vieta - finišavau 23 vyrų grupėje. Šiose varžybose strategija buvo paprasta - neišvaistyti jėgų varžybų pradžioje, nes žinojau, kad jei Rumšiškėse turėsiu pakankamą energijos rezervą, galėsiu labai stipriai pagreitėti. Mano sprendimas pasiteisino ir išbėgęs į sąlygiškai lygią antrąją trasos dalį, pradėjau bėgti 5 min/km tempu, kuris iki pat varžybų pabaigos kiekvieną kilometrą kilo ir paskutinį kilometrą subėgau per 4 minutes, dar rasdamas jėgų galutiniam spurtui, kad aplenkčiau varžovą 0,5 sek. Ech, kaip man patinka varžytis... Po šių varžybų atsigavau. Bent jau psichologiškai. Supratau, kad mano nors ir nereguliarios, bet tikslingos treniruotės duoda apčiuopiamų rezultatų.
 
Taip užsimotyvavęs pabėgiojau dar dvi savaites ir atvykau sudalyvauti jau į IV-ąjį taurės etapą "Miško trasa". Tai ne pirmos man "Miško trasos" varžybos, tad žinojau, kad čia "extreme" jau nebebus. Manęs ir kitų bėgikų laukė greiti, lygūs ir minkšti miško takeliai, puikiai tinkantys "trailininkams", kurie nori išbandyti savo greitį, arba bėgikams, kurie galvoja "kas per velns tas trailas yr...". Taigi, prie Tapelių ežero susirinko gausi kompanija bėgikų. Dar likus iki varžybų keletui dienų mąsčiau, kad reikėtų, kur nors subėgti tikrai greitai 20 km distanciją ir tam puikiai tiko šios varžybos. Bet prieš startą supratau, kad šiam planui įgyvendinti ši diena nėra palanki. Pulsometras ramybės būsenoje rodė, kad mano pulsas  85 dūžiai/min.
 
Žinoma, gal iš vakaro ir nereikėjo kaitintis pirtyje ir šokinėti į ežerą, bet ką jau padarysi - galiu kaltinti tik save. Vietoje to, kad bėgčiau greitai, nusprendžiau sekti pulsometro rodmenis ir stengtis neviršyti 160 dūžių per minutę. Taip bėgant pavyko pirmus 10 km įveikti per 50 minučių. Antrame rate supratau, kad turiu pakankamai jėgų, tad pagreitėjau. Jau nebesekiau savo pulso, o tiesiog bėgau, kad greičiau pasiekčiau finišą, kad aplenkčiau tolumoje bėgantį bėgiką tokiu greičiu, kad jis net neturėtų minties man "kabintis" į nugarą. Nežinau, bet man atrodo, kad šis planas pavyko, nes daugelį varžovų aplenkiau su nemenka greičio persvara. Tai rodo ir skaičiai, nes antrą 10 km ratą sugebėjau įveikti per greičiau nei per 43 min., o iš viso trasoje sugaišau 1:32:52. Be to, antrą ratą pradėjau būdamas 61 pozicijoje, o finišavau 36 pozicijoje.
 
Dėl šio spurto iš dalies kaltas ir bendraklubietis Martynas, kuris nuolat motyvavo pagreitėti - jaučiau kolegos bėgiko kvėpavimą į nugarą tai prisivejant, tai atsiliekant ne daugiau nei 20 m nuo manęs, o jo šūksnis "Pavyyyysiu!" 17 km buvo geras spyris lėkti dar greičiau!
 
Pasirodymu patenkintas, nes supratau, kad dar turiu parako, o V-ajame etape "Kernavė-Vilnius" galiu būti pasiekęs neblogą formą, jei daugiau dėmesio skirsiu ilgiems bėgimams. Liko 6 savaites...


 
 
Nuotraukos: asmeninio archyvo, Tomas photography, Arturasz photography, Ignas Vaičiulis, Renata Česnavičienė, varžybų oragnizatorių.